Savojo „aš“ paieškos: Jurgos Ivanauskaitės Kelionė į Šambalą

Straipsnyje telkiamasi į tapatybės konstravimą kelio­nių literatūroje apskritai, ir ši problema konkrečiai analizuojama Jurgos Ivanauskaitės kelionių knygoje Kelionė į Šambalą.Kelionių naratyvas – tai ne tik svarbus kultūrinis dokumentas. Jis suponuoja ir tapatybės konstravimo problemą. Kelionėje susiduriame ne tik su kultūrine kitybe ir hibridiškumu; keliaujant savoji tapatybė at­siveria įvairiais požiūriais. Kelionė reiškia ir savęs atradimą. Analizės teorinis išeities taškas – Homi Bhabhos ir Stuarto Hallo kritinės nuostatos ir ideolo­ginė pozicija: tapatybė konstruojama per santykį su kultūrine kitybe; tapatybė nėra stabili ir fiksuota, bet fluidiška, ji kinta priklausomai nuo vietos ir laiko; ją lemia ideologija, istorija, galios santykiai, konstruoja istorinės ir ideologinės diskursyvinės praktikos.Šis kritinis žiūros taškas ir pasirenkamas Ivanaus­kaitės knygai analizuoti. Rytų ir Vakarų gyvenimo būdo ir vertybių supriešinimas, sakralus metaforiš­kas peizažas, mirties samprata Ivanauskaitės tekste tampa svarbiais tapatybės konstravimo elementais. Simboline prasme rašytojos kelionė į mitologizuo­jamus Rytus, mistinę Šambalą tampa jos sakralia vidine kelione į save, slaptas savo sielos gelmes, ieškant dvasingumo ir savęs tobulinimo, galimybių keisti savo asmenybę. Geografinė ir dvasinė kelionė siekiant pažinti kultūrinę kitybę transformuojama į savęs pažinimo piligrimystę